- užgraužti
- užgráužti vksm. Užgráušiu sū́rio, dúonos – ir užtèks.
.
užgraužti
Look at other dictionaries:
užgraužti — 1. intr. kiek užėsti, užvalgyti: Gi kai anksčiau išgeni, su rasa, karvės greičiau užgraužia Bsg. Tik duonos įdėk – užgraušiu kiek, ir užteks Srv. ^ Vaikas, kumščio ažgraužęs, sotus nebus Ds. 2. tr. graužiant nukankinti, nukamuoti: Utėlių… … Dictionary of the Lithuanian Language
užgriaužti — 1. žr. užgraužti 2: Parazitų užgriaužtas gyvulėlis Ėr. 2. žr. užgraužti 4: Juos užgriaužtų liūdesys rš. griaužti; apgriaužti; įgriaužti; išgriaužti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apgraužti — tr. 1. ką nors apkramtyti, dantimis apskusti iš paviršiaus, apkrimsti: Kandžių apgraužta seniena rš. Lašinius apgraužė katinas Lp. Apgraužęs kaulą, išmesk laukan šuniui J. ^ Pakvietė senelio kaulelių apgraužti (į laidotuves; juok.) Ps. 2. prk. iš … Dictionary of the Lithuanian Language
atgraužti — tr. 1. graužiant atkąsti: Kol pusę atgraužiau, dantis išsilaužiau Rt. | prk.: Visi tėvą atgraužė (ilgai prikaišiojo jam), kad papigino grūdus ataduot Trgn. 2. atkeršyti, atsigriebti: Kad norėč, tai aš dabar ją atgraužč – atamenu visa, ką sakydavo … Dictionary of the Lithuanian Language
datrinti — ×datrìnti, dàtrina, datrynė (hibr.) tr. 1. privarginti, nukamuoti: Man ir dàtrina tie darbai Ds. 2. įkyrėti priekaištais, užgraužti: Datrynė ana visus LTR(Ds). trinti; aptrinti; atitrinti; datrinti; įtrinti; ištri … Dictionary of the Lithuanian Language
graužti — graužti, ia, ė tr. K, DŽ; B 1. kietą daiktą valgyti, ėsti, krimsti: Kremtu, graužiu SD68. Anei jų (grybų) žmonės renka, anei žvėrys graužia, jėg bėgdami per mišką galvijai išlaužia A.Baran. Jis obuolį graužia, net jam seilės varva Dglš. Ožka… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgraužti — tr. 1. graužiant išėsti: Naują žiogrį išlaužė, rūtus, rožes išgraužė Rt. 2. graužiant padaryti duobelę, skylę: Pelės išgraužė skylę skrynio[je] J. | prk.: Žiemos vakarais mes visas knygas išgraužiam (išskaitom) Slm. ^ Dūmai ne gėda, akių… … Dictionary of the Lithuanian Language
nemeigėlis — nemeigėlis, ė smob. (1) kas silpnas, menkas, netikėlis, nevykėlis, nuskurdėlis: Buvo, rodos, toks nemeigėlis, bet dabar pasitaisė kap šuo po metų Vlk. Tokis nemeigėlis mūs šitus vaikas, nei šluotos nesuriša Rdm. Kad jis svieto, šitas vaikas – lyg … Dictionary of the Lithuanian Language
nugraužti — tr. 1. visai ką nors apgraužti, nukrimsti: Ar nenugraũš sprandą uodai? Vl. Kad katės pelių negaudytų, pelės žmonėms ir kulnus nugraužtų TŽV601. Kaip ganyklą nugraužė, tai pienas ir susitraukė Šll. Arklių nugraužta žolė Grž. Nugraužtos pievos –… … Dictionary of the Lithuanian Language
pagraužti — tr. 1. šiek tiek graužti, nugraužti: Ožka, kam tu lazdyną pagraužei? BsPII323. ^ Sienos nepalaižysi, akmenio nepagrauši Pšl. 2. kiek padilinti; iš apačios pazulinti: Krantai, upės pagraužti, irsta J. Vanduo pagraužė pilies pamatus rš. 3.… … Dictionary of the Lithuanian Language
